Cwp numatomas svorio netekimas, Posts navigation

Read Microsoft Word - n Sia ataskaita siekiama atsakyti tris pagrindinius klausimus ­ koki situacij si Vyriausyb rado atjusi dirbti, kokius darbus atliko per prajusius metus ir k numato atlikti metais. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybs met veiklos cwp numatomas svorio netekimas sudaro zanga ir trys pagrindins dalys, atspindincios pagrindines Vyriausybs programos dalis. Pirmoje dalyje pateikiami prioritetiniai darbai siekiant suvaldyti kriz.

Antroje dalyje ­ isvardyti prioritetiniai veiksmai siekiant proverzio siose pagrindinse srityse ­ valstybs valdymo pertvarka, kova su korupcija, inovatyvi ekonomika, energetika, aukstojo mokslo, socialins politikos ir sveikatos apsaugos reforma. Trecioje dalyje pateikiama Vyriausybs programos gyvendinimo metais rezultat apzvalga. Prie cwp numatomas svorio netekimas pridedama: Salies kio konkurencingumo tendencij met ataskaita, Nacionalinio saugumo bkls ir pltros met ataskaita, aptariami prioritetiniai Vyriausybs met darbai.

Sio nuosmukio priezastys brendo salies kyje nuo met, taciau valstybs kio ir finans politika nebuvo keiciama, nors tiek nepriklausomi tarptautiniai ir Lietuvos ekspertai, tiek Finans ministerijos specialistai nedviprasmiskai perspjo, kokia gili kriz istiks, jeigu salies kio ir finans politika nebus radikaliai pertvarkyta.

Tuometin politin valdzia ir keturioliktoji Vyriausyb perspjimus nesugebjo tinkamai reaguoti, pasirengti ekonomikos ir finans nuosmukiui, todl metais mus uzgriuvusios problemos buvo keleriopai skaudesns ir sudtingesns.

Anot tarptautini ekspert, per si pasaulin kriz visos trys Baltijos valstybs patyr bene didziausi nuosmuk visame pasaulyje. Netgi Europos Sjungos toliau ­ ES senbuvs susidr su ne maziau rimtais sunkumais: Ispanijoje nedarbo lygis aukstesnis negu Lietuvoje, Jungtins Karalysts biudzeto deficitas yra beprecedentis, o Graikijos problemos kelia sumaist dl visos euro zonos stabilumo.

Kokios priezastys lm, kad mes pakliuvome toki cwp numatomas svorio netekimas J is esms yra dvi. Prasidjus pasaulinei bank krizei, kreditiniai istekliai ms ekonomikai tapo nebeprieinami. Jie labai staigiai smuko ir kitose centrinse Europos valstybse, taip pat ir visame pasaulyje. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos dl didels lengv kredit 2 pasilos, tiksliau ­ toki kredit pertekliaus, ­ metais patyr gana didel perkaitim, todl ir nuosmukis buvo kur kas didesnis nei kitose, senosiose, ES valstybse.

Antra esmin priezastis ­ ms ekonomika yra labai atvira, kaip ir kit Baltijos valstybi, net 60 procent cwp numatomas svorio netekimas vidaus produkto toliau ­ BVP pagaminama eksportui. Uzsidarius pagrindinms Lietuvos rinkoms tiek Rytuose, tiek Vakaruose, ms eksporto kreiv labai sparciai smuko zemyn. Taigi metais salies kis nusmuko iki met lygio. Ekonomins krizs riebalai dega stabiliausias isliko zems kio sektorius, kuriame fiksuotas 2 procent bendrosios pridtins verts augimas.

Tuo tarpu ankstesn Vyriausyb met biudzeto islaidas populistiskai sil ne mazinti, bet net gerokai padidinti. Jeigu nebtume msi esmini priemoni finansinei padciai stabilizuoti, didjancios biudzeto pajam ir islaid zirkls galjo sukelti rimt grsm lito stabilumui ir nuvesti sal graikiskos saviapgauls keliu ar sugrzinti isorins Tarptautinio valiutos fondo prieziros laikus. Finans ministerijos skaiciavimais, salies biudzeto deficitas metais, jeigu Vyriausyb nebt gyvendinusi radikali deficito mazinimo priemoni, galjo pasiekti beveik 18 procent BVP.

Taigi sunki ekonomin ir finansin situacij patekusi valstyb susidr su neeiliniais isskiais, todl Lietuvos ekonomikos bkl reikjo stabilizuoti priimant reiksmingus ir ryztingus sprendimus, kuriais buvo susvelninta pasaulio finans krizs taka. Ekonomikos ltjimas ir visuotiniai isskiai, isryskin ankstesns finans politikos ydas, lm ryztingus penkioliktosios Cwp numatomas svorio netekimas sprendimus met pabaigoje, kad bt vykdytas pagrindinis strateginis vidutinio laikotarpio politikos uzdavinys ­ issaugoti salies finans sistemos stabilum, stabdyti ekonomikos nuosmuk ir padti pagrindus ekonomikai atsigauti, is esms gerinti padt srityse, galinciose uztikrinti ekonomikos proverz.

Ms partneriai ES bei tarptautins finans rinkos teigiamai vertino ms salies gyvendinamas priemones. Pozityvs pasaulio finans ekspert vertinimai rodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausyb vykd teising politik ­ biudzeto deficito mazinimo priemons buvo btinos ir dav ger rezultat. Europos Komisija savo Europos ekonomini prognozi ataskaitoje met lapkrit1 pabrz, kad met pabaigoje Lietuvos Respublikos naujosios Vyriausybs veiksmai, siekiant uztikrinti viesj finans stabilum, buvo tinkamas atsakas staig salies ekonomikos kritim.

Tarptautinio valiutos fondo misijos baigiamojoje met spalio mnesio ataskaitoje taip pat akcentuojama biudzeto konsolidavimo veiksm ir papildom islaid mazinimo priemoni, kuri Vyriausyb msi rengdama met biudzet, svarba ir tinkamumas2.

Rutulinis vožtuvas

Salia viesj finans stabilizavimo uzdavinio Vyriausyb prajusiais metais buvo isklusi tiksl siekti esmini permain svietimo, kio, sveikatos, energetikos, socialinje, valstybs valdymo, taip pat kovos su korupcija srityje.

Pirmiausia reikjo imtis radikali ir skausming priemoni viesiesiems finansams stabilizuoti ­ mazinti valdzios sektoriaus islaidas ir didinti pajamas. S uzdavin mums pavyko gyvendinti tik todl, kad nuo pat pradzi sutarme laikytis dviej ypac svarbi nuostat ­ solidarumo ir tarimosi. Valdancioji koalicija labai aiskiai suprato, kad priimti nepopuliari sprendim nebus manoma be didziumos gyventoj palaikymo ir visuomens susitelkimo solidariai pasidalyti sunkmecio nast.

Taigi laikms nuostatos, kad didesn sunkmecio nast turi prisiimti tie, kurie gauna didesnes pajamas, ir pirmiausia pavyzd turi parodyti auksto rango politikai.

Ministro Pirmininko ir ministr reprezentacins islaidos sumazintos 57 procentais, atlyginimai Seimo ir Vyriausybs nariams sumazinti 36 procentais, nors metais Lietuvoje atlyginimai vidutiniskai sumazjo 8,7 procento valstybs sektoriuje ­ 10,4 procento. Savo sprendimus daug kart aptarme ir derinome su vairi visuomens grupi atstovais.

Prastesnės vena cava tikslas ir vieta

Jo pasirasymas ­ tai Vyriausybs programoje numatytos telkiancios lyderysts atsakomybs israiska. Sis susitarimas rodo, kad atvirai ir sziningai veikiant galima kalbtis cwp numatomas svorio netekimas siekiant efektyviai veikti artimiausio laikotarpio ekonomikos sunkumus, tiek ir gyvendinant esmines permainas, kad ne tik Vyriausyb isgirsta socialinius partnerius, bet ir socialiniai partneriai supranta Vyriausybs tikslus bei uzdavinius ir vieni kit poreikius.

Nacionalinis susitarimas apima Vyriausybs sipareigojimus mokesci srityje, pelno mokescio tarifo mazinim, darbo santyki reglamentavim, valstybs tarnautoj skaiciaus cwp numatomas svorio netekimas, biudzeto islaid mazinim, kitus klausimus.

Verslo atstovai sipareigojo siekti islaikyti darbo vietas ir veikti cwp numatomas svorio netekimas, nesitraukdami sesl. Profesins sjungos ir kiti socialiniai partneriai sipareigojo visus iskilusius nesutarimus sprsti dialogo, deryb ir susitarim moterų geriausi svorio metimo rinkinio rezultatai. Konsoliduojant viesuosius finansus, pirmiausia reikjo mazinti cwp numatomas svorio netekimas sektoriaus islaidas, kurios per ­ metus gerokai isaugo.

Todl Lietuvos Respublikos met valstybs biudzeto ir savivaldybi biudzet finansini rodikli patvirtinimo statymas per metus buvo keiciamas du kartus. Si pakeitim bendras taupymo efektas sudar apie 4 procentus BVP apie 3,4 mlrd. Siekiant gauti papildom pajam, buvo neisvengiama ir mokesci sistemos pertvarka.

Dl mokesci reformos per metus nacionalin biudzet papildomai gauta apie 1,5 mlrd. Ryztingi Vyriausybs veiksmai leido issaugoti 4 tarptautini finans rink pasitikjim, todl mums pavyko palankesnmis slygomis pritraukti finansini istekli. Atkreiptinas dmesys, kad per metus akivaizdziai pagerjo einamosios sskaitos balansas, kuriam daugel met buvo bdingas didelis deficitas, kls rimt susirpinim.

Smarkiai sumazjo atotrkis tarp lito ir euro palkan norm, tarpbankins palkan normos sumazjo iki maziausio per 20 met lygmens. Islaikytas ir sutvirtintas pasitikjimas fiksuotu lito kursu, todl litais paskolas pamusiems zmonms ir monms lengvja palkan nasta.

Lietuvos kredito rizikos apsikeitimo sandori kaina grzo ikikrizin lyg. Svarbiausi ekonomikos skatinimo veiksmai sioje srityje prajusiais metais buvo verslo finansavimo galimybi ispltimas, pasirengimas gyvendinti pastat energetinio efektyvumo didinimo daugiabuci nam atnaujinimo program, spartesnis ES struktrins paramos panaudojimas, verslo aplinkos gerinimas bei eksporto ir investicij skatinimas.

Ypac atkreiptinas dmesys ES struktrini fond, kurie tapo pagrindiniu kio skatinimo finansiniu saltiniu, panaudojimo augim metais. Sio paketo priemonmis pasinaudojo daugiau kaip 4 tkst. Lietuvos moni kas penkiolikta realiai veikianti mon. Tokia pinig injekcija Lietuvos ekonomik sukr arba issaugojo ne maziau kaip 40 tkst.

Btina paminti ir tai, kad ESP gyvendinti buvo naudojamos ES lsos, taigi tai nedidino biudzeto deficito. Daug dmesio skyrme priemonms smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti.

Kreditini priemoni pirminis gyvendinimas numatytas ESP galiojimo metu ­ ­ metais, tuo tarpu Garantij fondo bei palkan kompensavimo mechanizmai gyvendinami iki met. Nepaisant to, naudojantis Garantij fondo svertiniu efektu is fondo kompensuojamos garantins ismokos leidzia suteikti mln.

Palkan kompensuota pagal 1 sutarci uz 14 litus. Maz kredit teikimo I etapas buvo gyvendintas pasirasius sutartis su trimis bankais: kio, Medicinos ir Siauli. Pagal sutarci slygas bankai privaljo paskolas kofinansuoti savomis lsomis.

Valstybs remiami kreditai per Invegos Aš įstrigęs ir nebegaliu numesti svorio teikiami gyvendinant Maz kredit II etapo ir Atviro kredit fondo programas. Sie bankai sudar kreditavimo sutartis su monmis, sutarci vert ­ 95 litai. Pagal Atviro kredit fondo, kuriame gali dalyvauti praktiskai visi Lietuvos bankai, pasiras sutartis su INVEGA, priemon per cwp numatomas svorio netekimas buvo pasirasyta 13 kreditavimo sutarci, kuri vert ­ 13 ,65 lito.

Salia verslo finansavimo is auksciau pamint ESP numatyt saltini pagal si priemon per metus papildomai buvo sudarytos kreditavimo sutartys, kuri vert ­ 10 litai, is grztanci anksciau isduot kredit ls.

Apatinė vena cava - apie trombozę, anatomiją, suspaudimą, skersmenį

Be to, siekdami paspartinti verslui skirt ES paramos ls panaudojim, 10­ 20 procent sumazinome nuosavoms lsoms taikomus reikalavimus ir supaprastinome projekt vertinimo procedras. Sumazinome administracini procedr, reikaling verslui pradti, skaici, terminus ir islaidas. Pavyzdziui, iki 3 darbo dien sutrumpjo juridini asmen registravimo terminas, iki 7 darbo dien sutrumpjo prasymo registruoti pridtins verts mokescio moktoj terminas, atsisakyta reikalavimo pranesti Valstybinei darbo inspekcijai apie mons ar jos dalies eksploatacijos pradzi, kaip slygos pradti versl.

Svarbu paminti, kad Vyriausyb issikl ir labai ambicing administracins nastos verslui mazinimo prioritetinse srityse tiksl ­ 30 procent iki met pabaigos sumazinti verslo islaidas, susijusias su informacijos teikimo reikalavimais.

Rutulinis vožtuvas vikipedia - Remontuoti

Patvirtinome 7 prioritetines administracins nastos mazinimo sritis: mokesci administravimas, darbo santykiai, statistika, aplinkos apsauga, transportas, teritorij planavimas ir statyba, nekilnojamojo turto operacijos. Taip pat pavyko pasiekti labai ger rezultat panaudojant ES param. Ls panaudojimas, palyginti su ankstesniais metais, gerokai isaugo: metais panaudota 5 kartus daugiau nei ­ metais, atitinkamai ­ metais 6 projekt vykdytojams apmokt projekt vert siek mln.

1. Read Microsoft Word - ndoc
2. Apie riebalų nuostolius
3. Vena cava inferior yra didelė venų dalis, atverianti į dešinę atriją ir surenkanti venų kraują iš apatinės kūno.
4. Skausmas galūnėse, silpnumas.
5. Užuojautos žinios už tėvo netektį
6. Viper svorio netekimas

Lietuvos kaimo pltros ­ met programai gyvendinti skirta 7, mlrd. Nuo programos gyvendinimo pradzios iki m. Neblog rezultat pasiekme metais stiprindami kio konkurencingum. Vyriausybs zingsniai matomi cwp numatomas svorio netekimas institucij atliekamuose valstybi konkurencingumo vertinimuose. Sveicarijoje veikiancio Tarptautinio vadybos pltros instituto International Institute for Management Development ­ IMD met Pasaulio valstybi konkurencingumo tyrimas parod, kad Lietuvos konkurencingumas prajusiais metais sustiprjo pagal tris is cwp numatomas svorio netekimas vertinimo kategorij: 1 valdzios veiklos efektyvumas, ypac viesj finans politikos srityje; 2 verslo veiklos efektyvumas; 3 salies infrastruktra.

Palyginti su kitomis valstybmis, Lietuva geriausiai vertinama aukstojo mokslo bei profesinio ugdymo, technologinio pasirengimo ir infrastruktros srityse.

Parengme daugiabuci nam renovacijos program.

Hollow Vienna: kur jis yra

Apie 96 procentai daugiabuci nam Lietuvoje yra pastatyti iki met. Dauguma j yra ekonomiskai neefektyvs, tad siekiame iki met atnaujinti apie 70 procent, t. Siekdami paspartinti daugiabuci nam atnaujinimo proces ir sukurti nauj efektyv sios programos finansavimo mechanizm, parengme nauj daugiabuci nam renovacijos finansavimo model. Jame numatyta pritraukti ls is vairi saltini, vis pirma ES, Europos investicij banko, taip pat is valstybs ir riebalų nuostolių patarimai namuose gyventoj.

Programos parengimas uztruko ilgiau nei planavome, taciau didele dalimi tai priklaus nuo ES ir kit tarptautini finansini institucij veiksm.

Lietuvos skaitmenin infrastruktra priskiriama labiausiai isvystytoms pasaulyje, turime geriausi placiajuoscio interneto tinkl, pazangiausi sviesolaidin infrastruktr ir didziausi mobiliojo rysio skverbt. Jei met II ketvirt BVP, palyginti su atitinkamu met ketvirciu, sumazjo net 19,5 procento, tai met IV ketvirt, palyginti su atitinkamu met ketvirciu, sumazjo 12,8 procento Latvijos ir Estijos ­ atitinkamai 17,7 procento ir 9,4 procento.

Recesija Lietuvoje buvo trumpiausia, palyginti su Latvija ir Estija tetruko tik 4 ketvircius, palyginti: Estijoje ­ 7 ketvircius, o Latvijoje ­ 8 ketvircius besitsianti recesija.

Tai reiskia kreditori pasitikjim Lietuvos Vyriausybe ir ekonomika ir sudaro prielaidas vykdyti numatyt fiskalin politik. Analogiskas rodiklis met gruod buvo 8,5 procento.

Mažesnės vena cava funkcijos anatomija

Taigi per metus gerokai sumazjo infliacija. Minti makroekonomikos rodikli pasikeitimai leidzia su santriu, bet tvirtu optimizmu zirti artimiausi met ekonomikos perspektyvas. Pasiekme proverz energetikos srityje Praleisti padeda numesti svorio energetika, bdama viena esmini salies kio sak, per atkurtosios nepriklausomos valstybs gyvavimo laikotarp isveng esmini permain ir, nors ir keista, metais, po Ignalinos branduolins jgains uzdarymo, turbt esame labiau energetiskai priklausomi, nei buvome metais.

Sioki toki isimt galbt galime matyti naftos sektoriuje, kuriame apsirpinimo nafta ir jos gaminiais galimybs yra gerokai padidjusios. Viena svarbiausi priezasci, kodl energetikos padtis vis dar ne itin dziugina, yra tai, kad cia vyrauja stiprios, rink monopolizavusios bendrovs, daznai diktuojancios slygas ne tik vartotojams, bet ir valstybei.

Prajusi met pradzioje krus Energetikos ministerij, padtis m cwp numatomas svorio netekimas is esms. Abstraktus energetins nepriklausomybs siekis tampa konkreciais projektais, kuri gyvendinimas ne tik pajudjo is mirties tasko, bet ir m duoti vaisi. Energetikos srityje metais buvo susitelkta prie isties strategini isski ­ uztikrinti skland energetikos kio funkcionavim uzdarius Ignalinos atomin elektrin, cwp numatomas svorio netekimas vartotojus nuo staigaus elektros brangimo, pradti planuoti naujos atomins elektrins statyb ir padti pagrindus Lietuvos energetikos sistem integravimui ES sistemas.

Visuomens pasitikjim praradusi akcin bendrov LEO LT buvo likviduota isperkant privataus cwp numatomas svorio netekimas turt akcij dal. Tam nebuvo panaudoti valstybs biudzeto pinigai.

Siekdami padidinti konkurencij degal rinkoje, prapltme 8 Klaipdos naftos terminalo naftos produkt importo galimybes. Pradjome rengtis gyvendinti naujos atomins elektrins projekt. Suprasdami, kad net kartu su regiono partneriais dl patirties ir istekli stygiaus negaltume savarankiskai gyvendinti naujos atomins elektrins projekto, apsisprendme pasitelkti strategin investuotoj.

Jam atrinkti buvo paskelbtas tarptautinis konkursas.

Atrank planuojama uzbaigti met antroje pusje. Esame sitikin, kad nauja atomin elektrin pads gyvendinti Nacionalins energetikos strategijos tikslus ir sumazins priklausomyb nuo elektros ir duj importo elektros gamybai. Taip pat bus uztikrintas elektros gamybos bd vairumas, padsiantis patenkinti isaugus elektros energijos poreik, prognozuojam visame Baltijos jros regione.

Naujos atomins elektrins projektas bus didziausia plyno lauko investicija Lietuvos istorijoje. Planuojama, kad bendros investicijos gali siekti 3­5 mlrd. Tai bt didziulis stimulas visai salies ekonomikai. Nuo m. Pasiekta, kad ES siam projektui skirt negrzinam finansin param mln. Skmingai gyvendinome aukstojo mokslo reform, sustiprinome mokslo bendradarbiavim su verslu Galime pasidziaugti, kad metais skmingai startavo aukstojo mokslo reforma.

Kitaip nei iki siol, valstybs finansavimas cwp numatomas svorio netekimas ne cwp numatomas svorio netekimas mokslo institucijoms, o studentams, todl studijuojantieji studij krepsel gali nestis bet kuri Lietuvos aukstj mokykl. Tai paskatino aukstsias mokyklas tobulinti studij kokyb ir modernizuoti valdym. Daugiau kaip pus vis pirmakursi metais studijoms gavo valstybs finansavim. Sukrme valstybs remiam paskol studentams sistem, padidinome socialini stipendij gavj rat. Pertvarkome aukstj mokykl valdym ir teisin status, cwp numatomas svorio netekimas ir pacios studij sistemos pokycius.

Sie pokyciai sudarys galimyb aukstosioms mokykloms lanksciau organizuoti studij proces, skatins studij tarptautiskum, o studentams atsivers didesns galimybs rinktis studijas. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas, mokslini tyrim pritaikomumas ­ tai Lietuvos ekonomikos silpnoji grandis. Taip pat gyvendinama 12 beveik mln.

Pradta ir skmingai vykdoma mokslo institut pertvarka, kuria siekiame sutelkti turimus zmogiskuosius, materialiuosius mokslini tyrim bei eksperimentins pltros isteklius ir taip uztikrinti mokslini tyrim rezultat veiksmingum. Prisiminkime ir Pasaulio banko ekspert met birzelio mnes atlikt studij, kurios isvados aiskiai parod, kad ligonini ir lov skaicius, tenkantis santykiniam gyventoj skaiciui, Lietuvoje smarkiai lenkia ES valstybi vidurk ir yra didesnis negu kaimyninse Baltijos valstybse.

Taigi sioje itin jautrioje srityje reikjo ryztingai sprsti sisenjusias problemas. Pertvarka siekiame sudaryti palankesnes slygas gauti saugesni ir geresns kokybs sveikatos prieziros paslaug, kiek manoma veiksmingiau panaudojant sveikatos priezirai skirtus isteklius. Sia pertvarka sukursime veiksmingesn sveikatos prieziros staig tinkl. Pagal Sveikatos prieziros staig ir paslaug restruktrizavimo programoje nustatytus kriterijus kai kurios gydymo staigos bus sujungtos didesnius juridinius vienetus, o didziosiose sveikatos prieziros staigose diegti moderns cwp numatomas svorio netekimas modeliai.

Prioritet teikiame pirminei sveikatos priezirai: skatinsime seimos gydytoj cwp numatomas svorio netekimas specialist konsultant, dirbanci ambulatorinje grandyje, teikiam paslaug pltr ir didinsime si paslaug apmokjim. Restruktrizuodami sveikatos prieziros paslaugas, siekiame sumazinti sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimo snaudas, ligonini valdymo, kines islaidas ir atskiroms ligoninms reikalingas investicijas.

Sutaupytas lsas panaudosime veiksmingesniam asmens sveikatos prieziros staig funkcionavimui. Planuojame, kad gyvendinus sveikatos prieziros staig tinklo restruktrizavim bus sutaupyta nuo ,9 iki mln. Svarbu tai, kad nuo prajusi met vedus atskir sveikatos draudimo mokest cwp numatomas svorio netekimas j nuo gyventoj pajam mokescio pagausjo sveikatos draudimo mok moktoj ir buvo sugrieztinta si mok surinkimo kontrol. Uztikrinome socialini ismok mokjim sunkmecio laikotarpiu ir param jautriausiai visuomens daliai Socialinje srityje lauk tikrai nelengvi sprendimai.

Reikjo subalansuoti pinig srautus ir Valstybinio socialinio draudimo biudzet. Valstybs anksciau ypac metais neatsakingai prisiimti socialini ismok sipareigojimai aiskiai virsija valstybs ekonomines galimybes, ypac ekonomins krizs laikotarpiu, o siems sipareigojimams finansuoti nra sukaupta jokio rezervo.

Tai buvo labai sunks sprendimai. Priimant siuos sprendimus siekta, kad visi ismok gavjai solidariai pasidalyt nast ir bt apsaugotos pazeidziamiausios gyventoj grups. Socialinje lengviausias natūralus būdas numesti svorio pirmiausia siekme garantuoti valstybs param jautriausiai visuomens daliai ­ toms seimoms, asmenims, kurie dl objektyvi priezasci savo pastangomis negali gauti pragyvenimui reikaling ls.

Siekme, kad tikslinga pinigin socialin parama bt teikiama nepasiturintiems gyventojams ir socialins ismokos ­ vaikus auginancioms seimoms.