Rubino laikytojo svorio metimas.

Valoro salės yra epochos kūrimo būdas. „Helia“ kovos taktika

Kepsninėje — ne vien mėsa Savaitės klausimas Daugumos iš mūsų gyvenimas blogėja? Klausimas gali pasirodyti šiek tiek keistokas, turint omenyje optimistinius Vyriausybės ir Finansų ministerijos pareiškimus apie artimiausias mūsų perspektyvas.

Tačiau paprastiems piliečiams turbūt daug kas atrodo kitaip. Balandį atliktos apklausos rezultatai rodo, kad net septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad pastaruoju metu reikalai šalyje blogėja.

Tokią nuomonę pareiškė 72 proc. Tik daugiau nei ketvirtadalis 27 proc. Žinoma, kai žmonės sako, kad reikalai gerėja arba blogėja, jie visų pirma turi omenyje savo kišenės ir piniginės reikalus.

Ir tai — visiškai suprantama: dauguma žmonių, ir ne tik Lietuvoje, gyvenimą vertina pirmiausia pagal tai, kokios yra jų pajamos ir ką jie už jas gali sau leisti. Tik nedaugelis kalba ne savo, o tautos vardu.

Tad akivaizdu, kad mūsų šalyje gyvenančios daugumos ir ją valdančios mažumos realybės suvokimas skiriasi.

Redaktorius J. Redakcijos ir administracijos adresas: Kaunas, Laisvės Alėja 41b. Telefonai: red. Tiražas 20 egz. Petrėnas: Kaip reiškėsi bolševikų propaganda Lietuvoje.

Politikai džiaugiasi abstrakčiąja ekonomika — auga bendrasis vidaus produktas BVPgerėja dauguma statistikos rodiklių ir t. Tad kol į ekonominių ir socialinių tyrimų lauką nepateks rubino laikytojo svorio metimas algų ir kainų santykis, tol politikai matys viena, o dauguma rinkėjų — visai ką kita.

Apie svorio metimą

Nei spartesnis BVP augimas, nei aukštesnis ekonominių vertinimų rodiklis, nei mažėjantis nedarbas neįtikina daugumos gyventojų ir neįpučia jiems optimizmo. Apklausos rodo, kad net 72 proc. Augančios kainos ir neįgyvendinti valdžios pažadai labiausiai smukdo senjorų, mažesnių miestelių, nedideles pajamas gaunančių gyventojų lūkesčius.

Šiaurės Atėnai » Esė

Todėl nemažai žmonių pesimistiškiau vertina galimybes nors kiek sutaupyti, prasčiau vertina ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas. Šalyje nesant stipraus vidurinio sluoksnio, daugumos gyventojų lūkesčiai ir lieka svajonėmis.

Todėl tvirtai teigiu, kad esame pesimistai nepriklausomai nuo to, kaip keičiasi šalies ekonominė padėtis. Didžiausią įtaką žmonių pesimizmui per pastaruosius mėnesius, matyt, daro sparčiau pradėjusios augti prekių ir paslaugų kainos, nemažėjanti emigracija ir po pastarųjų rinkimų sklandžiai neįsivažiuojantis naujojo Seimo darbas.

Be to, kuo daugiau bus žmonių, kurie turtus kraunasi iš šešėlinės ekonomikos ar korupcijos, tuo labiau didės visuomenės nepasitikėjimas savo šalimi. Ir kuo labiau didės kaimų ir miestų rubino laikytojo svorio metimas pajamų atskirtis, tuo daugiau provincijos gyventojų nematys perspektyvų. Beje, pesimizmą didina ir emigracija: svetur dirbantys mūsų piliečiai gauna žymiai daugiau, o Geresnes tendencijas junta tik jaunimas, didžiųjų miestų gyventojai ir daugiau uždirbantieji.

Tad socialinė nelygybė šalyje ir toliau auga. Tiesa, ekonomikos augimui stiprėjant, gyventojų nuomonė turėtų šiek tiek pagerėti. Tačiau nevykdant ryžtingų reformų ir smarkiai nemažinant dirbančiųjų pajamų apmokestinimo naštos tikėtis didesnio žmonių optimizmo neverta. Visgi manau, kad atmetus emigracijos daromą žalą Lietuvoje ekonominė padėtis gerėja, dirbantys žmonės gali tikėtis uždirbti daugiau, didėja kova su korupcija ir nepotizmu.

Suprantama, labai norisi ir valdžios veiksmų: ji turi skleisti pasitikėjimą savimi ir šalies ateitimi. Tiesa, mes patys, paskendę savo problemose, nematome, kiek daug Lietuva pasiekė nuo metų, kaip pagerėjo žmonių gyvenimas.

Žurnalas SAVAITĖ by Savaite - Issuu

Ypač tai pastebi užsieniečiai. Vidutinis darbo užmokestis kas ketvirtį vis stiebėsi aukštyn.

Pernai jis padidėjo apie 8 proc. Įmonės prognozuoja, kad sparčiai augančiomis pajamomis gyventojai džiaugsis dar bent kelerius metus. Dar vienas darbo rinkos požymis tas, kad vis daugiau įmonių ima trūkti darbuotojų.

„Valor Raid“ taktikos tyrimas

Gyventojų optimizmą rodantys indeksai pastaruoju metu buvo arti aukščiausių rodiklių po krizės. Pavyzdžiui, priimdami finansinius sprendimus gyventojai tampa vis drąsesni. Tai rodo ir ryžtingai aukštyn kopiantis būsto paskolų portfelis, be to, vis dažniau žmonės nusprendžia įsigyti didelius pirkinius.

Deja, emigracijos šešėlis temdo minėtą optimizmą: 3 iš 5 apklaustų namų ūkių teigia, kad tarp giminaičių yra emigravusių asmenų, o pagrindinės jų emigracijos priežastys — ekonominės.

Valoro salės yra epochos kūrimo būdas. „Helia“ kovos taktika

Tad emigracijos problema neabejotinai turi būti strateginių šalies problemų sąraše. Dažniausiai tai siejama su finansais — jei pajamos nedidėja ar rubino laikytojo svorio metimas lėčiau, nei kyla kainos, sunku teigti, kad gyvenimas gerėja. Stebint spartų vidutinio darbo užmokesčio augimą, gali atrodyti keista, kad daug gyventojų to nejunta. Deja, vidurkis paslepia didelius skirtumus.

Pavyzdžiui, daugelio viešojo sektoriaus dar- buotojų atlyginimų augimas buvo pastebimas. Kiti nepatenkinti gyventojai, žinoma, yra tie, kurie vis dar neturi darbo. Tokių Lietuvoje yra daugiau nei tūkst. Dažniausiai tai asmenys, gyvenantys kaimuose ir mažesniuose miesteliuose, neturintys paklausių kompetencijų ir nenorintis ar negalintys kraustytis ten, kur yra laisvų darbo vietų.

Apklausos rodo, kad būtent šie gyventojai perspektyvas vertina blogiausiai.

Praėjo daug šimtmečių, kai Helija sukilo prieš Odino globėją ir raganavimo pagalba užrakino jį Valoro salėse, tačiau dabar ten atvyko daug galingų didvyrių - jie padės Odinui nugalėti Heliją ir sunaikins jos planus užfiksuoti vrykulines sielas, einant į niūrų Helheimą. Jų yra nedaug, tačiau kiekvienas iš jų yra rimtas priešininkas ir kiekvienam reikalinga speciali taktika. Visas reidas vyksta esamose vietose: Valoro salėse ir Helheime. Jei norite be sunkumų atlikti visą reidą, galite tai padaryti gerti grobio reidą Valoriaus išbandyme normalus, didvyriškas, mitinis   mūsų svetainėje ir per vieną vakarą įsigykite visą įrangą, kuri iškrito jūsų klasei ir spec. Nepaisant to, kad Odinas neišeina iš salių, jis mielai išbandys jėgas norintiems vykti į Helheimą.

Vis dėlto ne visi gyvenimo kokybę ir ateities perspektyvas vertina tik per finansinę prizmę: reformų stygius, mokesčių naštos augimo baimė ar korupcijos apraiškos taip pat gali didinti nusivylimą. Neužmirškime, kad nuoširdžiausia nepasitenkinimo ir nevilties išraiška yra emigracija. Ir jos mastai pastaruoju metu vėl kelia nerimą Savaitė Nr. Dabartinis 9 proc.

PVM tarifas šildymui nuo birželio 1 dienos didės iki 21 proc. Todėl nutarta, jog nuo birželio gyventojams, šildymui išleidžiantiems 10 proc. Išmokas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimu, gautų tūkstančiai žmonių. Savivaldybės išmokoms turės papildomai rasti apie 21 mln.