Svorio kritimas dėl aukščio. Prarasti svorio augimo aukštį- chooseklaipeda.lt
Laisvojo kūnų kritimo atradimo istorija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Galilėjas Galilėjus Antika[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Šio judėjimo esmei atskleisti prireikė beveik dviejų tūkstančių metų. Graikų filosofas Aristotelis — m. Pavyzdžiui, tuo pat metu iš to paties aukščio paleista paukščio plunksna ir rašiklis nukris ne kartu.
Peršasi išvada, kad sunkūs kūnai krinta greičiau nei lengvi. Šis požiūris į kūnų kritimą išsilaikė iki viduramžių. Tik m.
Galilėjus Viduramžiai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Nuo Pizos bokšto kurio aukštis 54,4 m jis mėtė vienodos formos, bet skirtingos masės rutulius ir įsitikino, jog tiek sunkūs, tiek lengvi rutuliai pasiekia svorio kritimas dėl aukščio beveik tuo pat metu.
Vadinasi jie greitėja vienodai, t.
Kadangi bandymams naudotų rutulių forma nesiskyrė, tai rutulius veikė vienodo didumo oro pasipriešinimo jėgos ir į jų poveikį buvo galima neatsižvelgti.
Kūno judėjimą, veikiant tik žemės traukos jėgai G. Galilėjus pavadino laisvuoju kritimu.
Remiantis šiais bandymais, buvo suformuluota pagrindinė išvada, atskleidžianti laisvojo kritimo pagreičio esmę: visų laisvai krintančių kūnų pagreitis yra vienodas. Atlikdamas bandymus, G.
Posts navigation
Galilėjus naudojo tą laikmetį atitinkančias priemones, pavyzdžiui, laiką jis matavo smėlio laikrodžiu arba savo pulso tvinksniais. Dabartis[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Skirtingos masės kūnai krinta tokiu pačiu pagreičiu. Dabar laisvojo kritimo dėsningumai tyrinėjami taikant stroboskopinį metodą.
Taikant šį metodą, nesunku įsitikinti, kad vakuume kūnai krinta ta pačia sparta. Paveiksle pateikta stroboskopinė nuotrauka, vaizduojanti golfo kamuoliuko kairėje ir stalo teniso kamuoliuko dešinėje kritimą vakuume. Paleisti vienu metu abu kamuoliukai krinta vienodu greičiu.
Idealus svorio netekimas vyrams
Laisvojo kritimo pagreitis — pagreitiskurį įgyja laisvai krintantys kūnai. Apskaičiuojant laisvojo kritimo pagreičio skaitinę vertę, dažniausiai taikomi metodai, pagrįsti matematinės svyruoklės svyravimo periodo matavimu.
Norint atskirti laisvąjį kūnų kritimą nuo bet kurio kito tolygiai kintamo judėjimo, laisvojo kritimo pagreitis žymimas raide g lot.
Pagreičio vektorius g visuomet nukreiptas žemyn, todėl krintantys kūnai juda didėjančiu greičiu, o kylantys - mažėjančiu. Taigi laisvasis kūnų kritimas yra tolygiai greitėjantis judėjimas. Tikslesni bandymai rodo, kad įvairiose Žemės paviršiaus vietose laisvojo kritimo pagreičio skaitinės vertės yra nevienodos: Vietovė.