Svorio netekimo stovykla Kosta Rika
Standartinė publikacija Aukštai kalnuose gyvenantys žmonės evoliucionavo skirtingai, kad susitvarkytų su žemu deguonies lygiu. To supratimas galėtų padėti žmonėms intensyvios terapijos skyriuose Prabėgus šešiasdešimčiai metų nuo tada, kai Edmundas Hillary'is ir Tenzingas Norgay'us tapo pirmaisiais žmonėmis, užkopusiais į Everestą, aukščiausias planetos kalnas tapo judria vieta.
Kai oras geras nuo gegužės vidurio iki pabaigos, aukštesnieji šlaitai knibžda nuo šimtų alpinistų. Kiekvieną žingsnį galint pamatyti per YouTube, lengva pagalvoti, kad ant pasaulio stogo nebėra ką tyrinėti.
Skubantiems
Taip manydami, klystumėte. Jų darbe paaiškėję faktai radikaliai keičia supratimą apie mūsų svorio netekimo stovykla Kosta Rika prisitaikymą prie aukštikalnių, konkrečiai, prie čia esančio žemo deguonies lygio. Nemanykite, kad ši revoliucija svarbi tik kelioms žmonių grupelėms pasaulyje.
Kai kuriu žinių gauta iš spausdintų šaltinių ir iš archyvų. Dalis pavienių partizanų, kurie veikė apygardos pakraščiuose, toliau nuo štabu taip pat liko nežinomi. Kai kurie partizanai, kautynių metu netekę vilties laimėti kovą, susisprogdindavo savo veidus, kad liktų neatpažinti ir nepakenktų artimiesiems.
Bet kam, sergančiam anemija, širdies nepakankamumu ar daugybe kitų ligų, tenka patirti žemą deguonies lygį kraujyje. Jungtinėje karalystėje kuriuo nors gyvenimo metu 1 iš 5 žmonių pabuvos intensyvios terapijos skyriuje ir daugelio šių pacientų bendras bruožas — hipoksija.
Gydytojai neturi daug būdų susitvarkyti su pasekmėmis. Tad, gal žmonių, evoliucionavusių ir prisitaikiusių gyvenimui tokiomis sąlygomis adaptavimasis galėtų pasufleruoti naujų gydymo būdų? Nuonemažai tyrimų pagilino mūsų supratimą apie tai, kaip žmonės prisitaiko gyvenimui aukštikalnėse — ir kas blogo gali nutikti.
Kuo aukščiau kopiama, tuo atmosferoje lieka mažiau deguonies. Peru mieste La Rinconada, dažnai vadinamame aukščiausiai esančiu Žemės miestu, įsikūrusiame metrų aukščiau jūros lygio, tėra apie 50 procentų deguonies, lyginant su jūros lygiu.
svorio netekimo stovykla Kosta Rika
Everesto viršūnėje, iškilusioje metrus virš jūros lygio, deguonies telieka vos 33 procentai. Deguonies trūkumą kūnas pajunta greitai. Pirmiausia, judėjimas tokiame aukštyje reikalauja nežmoniškų pastangų — lyg bristum per tirštą sirupą, kvėpuodamas per šiaudelį. Siekdami kompensuoti žemą deguonies lygį, kvėpuojate greičiau ir giliau, šis reiškinys vadinamas hipoksiniu ventiliaciniu atsaku.
Širdies plakimo dažnis ir kraujo spaudimas išauga, tai gali sukelti gyvybei pavojingus susirgimus, o būtent, aukštikalnių plaučių ir smegenų edemą, kai skystis iš ląstelių užpildo ertmes plaučiuose ir smegenyse.
Bet pamažu prie deguonies trūkumo prisitaikoma: jūsų kūnas ima gaminti papildomus raudonuosius kraujo kūnelius eritrocitus ir hemoglobiną — baltymą, su kraujo tėkme pernešantį deguonį ląstelėms, kur šis panaudojamas energijos gamybai.
Tai padidina ląstelių gaunamo deguonies kiekį ir leidžia širdžiai apsiraminti, kraujo spaudimui nukristi, kvėpuoti lengviau ir atlikinėti atletinius pratimus, pavyzdžiui, kopti į kalną. Bent jau taip svorio netekimo stovykla Kosta Rika manyti. Bet CASE komandos narys Hugh Montgomery'isUCL Žmogaus sveikatos ir veiklos instituto direktorius, suabejojo ar hemoglobino kiekio išaugimas yra efektyviausias būdas tvarkytis su hipoksija, ar tik kūno reakcija.
Jis pažymi, kad tokios pat reakcijos padeda susitvarkyti netekus kraujo. Gal, pajutęs deguonies stygių, kūnas įjungia pokyčių virtinę, kuri iš pat pradžių buvo skirta susidoroti su sužeidimais.
Tai tikrai būtų evoliuciškai pagrįsta. Juk sužeidimai buvo paplitęs pavojus mūsų protėviams, kai tuo tarpu po kalnus kopinėjančių buvo labai mažai. Yra daug priežasčių, kodėl hemoglobino pagausėjimas nėra geriausias būdas dorotis su hipoksija, sako Montgomery'is, juolab, tai deguonies tiekimo smarkiai nepadidina.
Taip yra todėl, kad aukštai kalnuose skystyje gali ištirpti mažiau dujų. Tai smarkiai apriboja į kraują galinčio patekti deguonies kiekį, kad ir koks aukštas hemoglobino kiekis būtų.
Paskutinė Everesto riba: gyvenimas be deguonies
Be to, hemoglobino gamybos padidinimas kelia daug grėsmių. Tai tikra papjūtis jūsų mikrocirkuliacinei sistemai. Evoliucionavo aukštam gyvenimui Panašu, jog išaugęs hemoglobino kiekis yra hipoksijos pašalinis poveikis, o ne sprendimas.
Daugiau įrodymų pateikia Tibeto plokščiakalnyje gyvenantys žmonės. Per kelis pastaruosius dešimtmečius kinų iš žemyninės Kinijos Han kinų migracija į plokščiakalnį pradėjo natūralų adaptacijos skirtumų tarp žemumų gyventojų ir tūkstančius metų gyvenusiųjų tokiame aukštyje eksperimentą.
Dešimtajame dešimtmetyje Lorna Moore ir kolegos iš Kolorado universiteto tyrė nėštumą ir gimdymus plokščiakalnyje — kritinius periodus, žiūrint iš evoliucijos perspektyvos. Pasirodė, kad, panašiai, kai ir vakariečiai Evereste, kinų moterys besilaukdamos gamino daugiau hemoglobino, dėl ko padidėdavo tirštesnio kraujo sukeliami pašaliniai poveikiai, tarp kurių insultas ir trombozė. Pakilęs kraujospūdis padidina ir eklampsijos riziką.
Tai ryškus kontrastas su nėščiųjų tibetiečių fiziologija, kurių hemoglobino lygis nepakilęs — panašus į žmonių, gyvenančių jūros lygyje.
ANGLŲ KALBOS IR ELGESIO STOVYKLA PALANGOJE
Dėl to tibetietėms rečiau gimsta negyvagimiai ir neišnešioti kūdikiai, nei kinėms tokiame aukštyje. Taip pat jų naujagimiai gimsta sunkesni American Journal of Human Biology, vol 13, p Paslaptingai, visų tibetiečių kraujyje deguonies lygis stulbinančiai žemas, tačiau, atrodo, jo pakanka kūnams aprūpinti gyvybine energija sveikam gyvenimui.
Panašu, populiacijoje, kasdien susiduriančioje su hipoksija, evoliucija išvengė tiršto kraujo keliamų pavojų, kitaip kovodama su dusinančiomis sąlygomis. Tokius atradimus sustiprina naujausi darbai, rodantys tiesioginę atranką genams, kontroliuojantiems tibetiečių hemoglobino lygį. Rasmusas Nielsenas iš Kalifornijos universiteto Berklyje ir tyrėjai iš Kinijos mokslų akademijos Pekine, palygino ies tibetiečių DNR, gyvenančių kaimuose, įsikūrusiuose ir metrų aukštyje su ies Han kinų, gyvenančių Pekine, vos 43 metrais aukščiau jūros lygio.
Jis pakitęs 87 procentams tibetiečių ir tik 9 procentams kinų. Tolesni tyrimai dar parodė ir skirtumų EGLN1 gene, koduojančiame baltymą, svarbų kūno deguonies lygio reguliavimui ir PPARA, kuris irgi reguliuoja hemoglobino gamybą Science, volp Konverguojantys keliai Genetinė adaptacija prie žemesnio deguonies lygio stebima ir kitoje aukštai gyvenančioje populiacijoje: amharų, gyvenusių apie 70 metų Etiopijos Simieno kalnuose iki metrų aukštyje.
Įdomu, Cynthia Beall iš Case Western Reserve universiteto Klyvlende, Ohajaus valstijoje, išsiaiškino, kad panašiai, kaip ir tibetiečių, amharų kraujyje hemoglobino kiekis normalus, bet jį nulemia mutacijos kituose genuose. Kitame lygyje — genomo pokyčių — jie yra skirtingi. Kaip bebūtų, svarbu pažymėti, kad ne visose aukštai gyvenančiose populiacijose išsivystė tokie pokyčiai, kaip tibetiečiams ar amharams.
Pavyzdžiui, Anduose gyvenančių žmonių hemoglobino lygis aukštas, kaip Han kinų ar Vakarų alpinistų. Tad, nenuostabu, svorio netekimo stovykla Kosta Rika jie dažniau, nei svorio netekimo stovykla Kosta Rika, kenčia nuo tokių problemų, kaip aukštas kraujospūdis, aritmija svorio netekimo stovykla Kosta Rika pervargimas.
Reikės dar daug nuveikti, norint tiksliai suprasti, kaip visos šios populiacijos tvarkosi su žemu deguonies lygiu ir kaip tos žinios gali būti panaudotos medicininėje praktikoje. Daug ligų, pažeidžiančių kvėpavimo ir širdies kraujagyslių sistemas, sumažina kūno organų gaunamo deguonies kiekį ir sukelia hipoksiją.
Kol kas labai sunku išsiaiškinti, kaip kūnas reaguoja į šį procesą ligoninėje — ar kaip padidinti išgyvenimo galimybes. Svorio netekimo stovykla Kosta Rika dauguma intesyvios terapijos pastangų būdavo nukreipta į deguonies tiekimo pagerinimą.
Bet faktas, kad tibetiečiai gali nuolatos gyvena su žemu deguonies lygiu kraujyje, nepatirdami jokių negalavimų, gali parodyti kitus šios problemos sprendimo būdus. Vienas galimas atsakymas kyla iš atradimo, kad tibetiečių kraujyje neįprastai svorio netekimo stovykla Kosta Rika azoto oksido lygis.
Jis atpalaiduoja kraujagysles, per tą patį laiką leisdamas didesniam kraujo kiekiui pratekėti kūnu. Kartu su gilesniu ir dažnesniu kvėpavimu tai galėtų paaiškinti, kaip tibetiečiai perduoda savo audiniams pakankamai deguonies.
- Pilna portalo versija užduotis Lietuvių išmonei ribų nematyti: vaikus vadina Naru, Lape ir net Terminationu 5
- Ar prarandame riebalų ląsteles?
- Anglų kalbos ir elgesio stovykla Palangoje | chooseklaipeda.lt
- - Ты должна помочь мне выбраться отсюда.
- И не хочу, чтобы на меня кричали, когда я это делаю.
- Užduotis | 6 puslapis | chooseklaipeda.lt
- Никогда.
- Bpm norint numesti riebalus
Jei taip, CASE tyrėjai tikisi galėsiantys panaudoti šio proceso supratimą deguonies tiekimo ligoninių pacientams pagerinimui. Kita CASE komandos tiriama susidorojimo su aukščiu paslaptis glūdi efektyvesniame deguonies naudojime, per pakitusį metabolizmą.
Pirmoje CASE komandos ekspedicijoje į Everestą, Denny'is Levettas bazinėje stovykloje paėmė os alpinistų raumenų mėginius ir nusiuntė juos Andrewiui Murray'jui į Kembridžo universitetą. Iš svorio netekimo stovykla Kosta Rika paaiškėjo, kad pirmosiomis dienomis bazinėje stovykloje raumenų ląstelės atidėdavo šiek tiek mitochondrijų atsargai, tikriausiai tam, kad jeigu sąlygos pasidarytų mažiau hipoksiškos, galėtų jas vėl naudoti.
Tokie pokyčiai gali būti žygeivių ir alpinistų kopimo aukštyn aklimatizacijos proceso dalis. Bet ar ji atspindi tai, kas nutiko žmonėms, kurie evoliucionavo kad susidorotų su žemu deguonies lygiu?
Šiais svorio netekimo stovykla Kosta Rika Murray'aus komanda atliko panašų eksperimentą, siekdama palyginti žemumų gyventojų raumenis su šerpų prieš ir po aklimatizacijos.
Rezultatai kol kas neparuošti, bet jis spėja, kad šerpams išsivystė apsauga nuo ląstelių funkcijų susilpnėjimo, kas galėtų paaiškinti geresnį jų veikimą būnant aukštai. Ar įmanoma sukelti panašius metabolinius pakitimus ligoninių pacientams?
